Saulės mikroinverteris arba tiesiog mikroinverteris – tai prietaisas, naudojamas saulės elektrinėms kurti. Mikroinverteris saulės kolektoriaus generuojamą nuolatinės srovės elektrą paverčia kintamosios srovės elektra.
Skirtingai nuo įprastų centrinių inverterių (arba monoinverterių), kuriuose veikia daug nuosekliai sujungtų plokščių, kiekvienas mikroinverteris veikia su viena, dviem arba keturiomis plokštėmis. Tuo pat metu mikroinverterių kintamosios srovės išėjimus galima sujungti tarpusavyje, kad susidarytų reikiama išėjimo galia, ir prijungti prie viešojo tinklo.
Mikroinverteriai turi nemažai privalumų, palyginti su tradiciniais monoinverteriais.
Pagrindinis privalumas yra tas, kad saulės kolektoriai yra elektriškai izoliuoti vienas nuo kito. Tai reiškia, kad kiekviena plokštė veikia nepriklausomai nuo kitų. Tokia saulės elektrinės statybos schema leidžia išvengti bendro viso saulės kolektorių masyvo gaminamos elektros energijos sumažėjimo, kai vienas iš masyvo kolektorių iš dalies užtemdomas, užteršiamas ar padengiamas sniegu. Vienos iš plokščių lūžis ar gedimas taip pat neturi įtakos likusių plokščių veikimui. Kiekvienas mikroinverteris surenka optimalų elektros energijos kiekį iš prie jo prijungtų saulės kolektorių ir taip pasiekia maksimalų PPT (MPPT).
Paprasta konstrukcinė schema, maža komutacinė srovė, patogus sistemos galios mastelio keitimas ir papildoma sauga taip pat yra mikroinverterių technologijos naudojimo statant saulės elektrines privalumai.
Schemos paprastumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad ją lengva prijungti prie tinklo. Pats mikroinverteris įrengiamas tarp saulės kolektoriaus ir stogo, o namo skirstomajam skydui tinka paprastas kintamosios srovės kabelis. Kai saulės elektrinės galia neviršija 3 kW, tokią grandinę galima prijungti tiesiai prie elektros lizdo.
Saulės elektrinės galią taip pat lengva padidinti. Visada galima įrengti papildomą mikroinverterį su viena, dviem arba keturiomis saulės baterijomis, taip padidinant bendrą galią atitinkamai 500, 1000 ir 1500 W.
Mikroinverterių sistemose nėra tokios aukštos nuolatinės įtampos kaip monoinverterių sistemose. Monoinverterių sistemoje saulės kolektoriai jungiami nuosekliai grupėmis, kad būtų pasiekta aukšta nuolatinė įtampa (600-1000 V), kuri kelia pavojų gyvybei ir sveikatai įrengimo ir eksploatavimo metu. Mikroinverteriuose didžiausia nuolatinė įtampa, tai yra įtampa saulės kolektoriaus išėjimuose – 24 V DC, kuri nekelia pavojaus gyvybei. Todėl mikroinverteriai yra saugūs, palyginti su pavojingais monoinverteriais.